Internetinės reklamos statistika Lietuvoje

Kiek Lietuvoje išleidžiama reklamai internete, kuriems kanalams tenka didžiausia biudžetų dalis ir kokią auditoriją iš tikrųjų galima pasiekti? Šiame puslapyje vienoje vietoje surinkome naujausius viešai prieinamus Lietuvos reklamos rinkos, interneto naudojimo, socialinių tinklų ir e. prekybos duomenis.

Skaičiai paimti iš kasmetinio „Fifty5Blue“ (iki 2026 m. vasario – „Kantar“) reklamos rinkos tyrimo, Valstybės duomenų agentūros, „DataReportal“ ataskaitos „Digital 2026: Lithuania“ ir „Gemius“ auditorijos matavimų. Prie kiekvieno skaičiaus nurodome, kokių metų jis yra, o puslapio pabaigoje pateikiame visus šaltinius. Duomenys atnaujinti 2026 m. spalį.

Svarbiausi skaičiai trumpai

• 259,6 mln. eurų – tiek 2024 m. siekė visa Lietuvos reklamos rinka, skaičiuojant kartu su socialiniais tinklais, paieškos sistemomis ir nuomonės formuotojais.
• 144,2 mln. eurų – 2024 m. skirta interneto žiniasklaidai ir interneto kanalams. Tai daugiau nei pusė (apie 55,5 proc.) visų reklamos išlaidų.
• 146,8 mln. eurų – tradicinės žiniasklaidos reklamos rinka 2025 m.; interneto žiniasklaida uždirbo 32,3 mln. eurų (+4,2 proc.).
• 17,2 proc. interneto reklamos biudžetų 2024 m. teko „Google“ paieškos reklamai, 13,7 proc. – „Facebook“, 11,3 proc. – „YouTube“.
• 89,3 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų 2025 m. naudojosi internetu, 64,8 proc. pirko ar užsisakė prekių ir paslaugų internetu.
• 2,06 mln. socialinių tinklų naudotojų tapatybių 2025 m. pabaigoje – 73,1 proc. šalies gyventojų.
• +8,2 proc. – tiek, apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2025 m. turėjo pabrangti reklama internete.

Kiek Lietuvoje išleidžiama reklamai

Pagrindinis Lietuvos reklamos rinkos matas – kasmetinis reklamos rinkos tyrimas, kurį atlieka „Fifty5Blue“ (anksčiau „Kantar“, dar anksčiau – „TNS LT“). Jo duomenimis, 2024 m. reklamos rinka tradicinėje žiniasklaidoje augo 4 proc. ir pasiekė 146,4 mln. eurų. Prieš metus, 2023-iaisiais, ji siekė 140,8 mln. eurų, o 2022 m. – 124,6 mln. eurų.

2024 m. reklamos išlaidos pagal žiniasklaidos kanalus:

• Televizija – 62,2 mln. eurų (+0,6 proc.), 42,5 proc. rinkos.
• Interneto žiniasklaida (reklaminiai skydeliai ir turinio rinkodara Lietuvos portaluose) – 31 mln. eurų (+4,4 proc.), 21,2 proc. rinkos.
• Lauko reklama (kartu su skaitmenine) – 23 mln. eurų (+12,2 proc.), 15,7 proc. rinkos.
• Radijas – 15,7 mln. eurų (+9,8 proc.), 10,7 proc. rinkos.
• Žurnalai – 6,2 mln. eurų (−1,6 proc.), 4,2 proc. rinkos.
• Laikraščiai – 5,2 mln. eurų (−3,7 proc.), 3,6 proc. rinkos.
• Vidaus reklama (ekranai prekybos ir verslo centruose) – 1,9 mln. eurų, 1,3 proc. rinkos.
• Kinas – 1,2 mln. eurų (+33,3 proc.), 0,8 proc. rinkos.

Šie skaičiai apima tik žiniasklaidos priemones. Pridėjus socialinius tinklus, paieškos sistemas, vaizdo platformas, nuomonės formuotojus ir kitus interneto kanalus, bendra 2024 m. reklamos rinka perkopė 259,6 mln. eurų. Kitaip tariant, už žiniasklaidos ribų – daugiausia pasaulinėse platformose – išleidžiama dar apie 113 mln. eurų per metus.

Naujausi, 2025 m., duomenys rodo, kad tradicinės žiniasklaidos rinka beveik nepasikeitė ir siekė 146,8 mln. eurų. Pinigai toliau keliauja iš spaudos į internetą: laikraščių reklamos pajamos per metus smuko 7,7 proc., žurnalų – 9,7 proc., o spaudai iš viso teko apie 10 mln. eurų, arba 7 proc. rinkos. Interneto žiniasklaida tuo metu uždirbo 32,3 mln. eurų – 4,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Internetinės reklamos rinka: 144,2 mln. eurų

Vien interneto žiniasklaidai ir interneto kanalams 2024 m. Lietuvoje skirta apie 144,2 mln. eurų. Palyginimui – televizijai teko 62,2 mln. eurų, taigi internetas pagal reklamos išlaidas televiziją lenkia daugiau nei du kartus. Bendroje 259,6 mln. eurų rinkoje internetui tenka apie 55,5 proc., televizijai – apie 24 proc.

Svarbu žinoti, kad į šį skaičių neįtrauktos tiesioginės reklamdavių išlaidos interneto kanaluose – tai, ką įmonės „Google“ ar „Meta“ sumoka pačios, be medijų planavimo agentūrų. Todėl tikroji interneto reklamos rinka yra didesnė, o smulkaus ir vidutinio verslo, kuris reklamą dažniausiai perka tiesiogiai, indėlis statistikoje matomas tik iš dalies.

Interneto reklamos biudžetų pasiskirstymas 2024 m. (skliaustuose – apytikslė suma, mūsų apskaičiuota pagal dalį nuo 144,2 mln. eurų):

• 21,5 proc. – reklaminiai skydeliai ir turinio rinkodara Lietuvos portaluose (apie 31 mln. eurų).
• 17,2 proc. – paieškos reklama „Google“ (apie 24,8 mln. eurų).
• 13,7 proc. – reklama „Facebook“ (apie 19,8 mln. eurų).
• 11,5 proc. – aukciono principu perkami reklaminiai skydeliai, pavyzdžiui, „Google Display Network“ (apie 16,6 mln. eurų).
• 11,3 proc. – vaizdo reklama „YouTube“ (apie 16,3 mln. eurų).
• 6,5 proc. – vaizdo reklama Lietuvos vaizdo portaluose (apie 9,4 mln. eurų).
• 6,5 proc. – reklama „Instagram“ (apie 9,4 mln. eurų).
• 3,5 proc. – nuomonės formuotojų reklama (apie 5 mln. eurų).
• 8,3 proc. – kiti interneto kanalai (apie 12 mln. eurų).

„Google“ ir „Meta“ – apie 60 proc. interneto reklamos

Sudėjus „Google“ paiešką, „YouTube“ ir aukciono principu perkamus skydelius, „Google“ ekosistemai tenka apie 40 proc. interneto reklamos biudžetų – maždaug 58 mln. eurų per metus. „Meta“ platformoms („Facebook“ ir „Instagram“) atitenka dar apie 20 proc., arba 29 mln. eurų. Tai mūsų skaičiavimas pagal tyrimo dalis: dvi pasaulinės bendrovės surenka apie 60 proc. agentūrų planuojamų interneto reklamos pinigų.

Lietuvos interneto žiniasklaidai ir vaizdo portalams lieka apie 28 proc. Vis dėlto vietos portalai išlaiko stiprią poziciją ten, kur svarbus pasitikėjimas ir kontekstas – turinio rinkodaroje, didelio matomumo formatuose ir vaizdo reklamoje šalia profesionalaus turinio.

Kur link juda rinka: prognozės ir kainos

2025 m. pavasarį apklausti rinkos dalyviai – medijų planavimo agentūros, televizijos, radijo stotys, Interneto žiniasklaidos asociacija, lauko reklamos bendrovės – visai rinkai prognozavo 3,7 proc. augimą. Interneto kanalų lūkesčiai skyrėsi:

• „YouTube“ vaizdo reklama – +9,1 proc.
• Aukciono principu perkami skydeliai – +8,1 proc.
• „Instagram“ ir Lietuvos vaizdo portalai – po +4,7 proc.
• „Google“ paieškos reklama – +4,4 proc.
• „Facebook“ – +3,6 proc.
• Skydeliai ir turinio rinkodara portaluose – apie +3 proc.
• Nuomonės formuotojų reklama – −0,2 proc.

Iš šių prognozių matyti trys kryptys. Pirma, biudžetai slenka į vaizdo turinį: tikėtasi, kad „YouTube“ dalis interneto reklamoje išaugs nuo 11,3 iki 12,5 proc., o Lietuvos vaizdo portalų – nuo 6,5 iki 7,5 proc. Antra, paieškos reklamos dalis traukiasi – nuo 17,2 iki 15 proc., nors absoliučiomis sumomis ji vis dar auga. Trečia, nuomonės formuotojų rinka po kelerių spartaus augimo metų stabilizavosi.

Reklama internete taip pat brangsta. Rinkos dalyviai prognozavo, kad interneto reklamos įkainiai 2025 m. kils vidutiniškai 8,2 proc., televizijos – 8,8 proc., lauko reklamos – 8,5 proc. Kai kainos auga greičiau nei biudžetai, už tuos pačius pinigus nuperkama mažiau parodymų ir paspaudimų – todėl vis svarbiau tampa ne tai, kiek lankytojų atvedama, o kiek jų tampa klientais.

Auga ir skaitmeninė lauko reklama: 2024 m. ji sudarė 28 proc. lauko reklamos išlaidų, o 2025 m. planuota 34 proc. Ekranai mieste perkami ir planuojami vis panašiau kaip reklama internete.

Interneto auditorija Lietuvoje

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. internetu naudojosi 89,3 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų. Interneto prieigą namuose turėjo 89,3 proc. namų ūkių: miestuose – 91,5 proc., kaimo vietovėse – 84,6 proc. Jaunimas internetu naudojasi beveik visas, o tarp 65–74 metų gyventojų – 65,2 proc.

Kam gyventojai naudoja internetą (dalis nuo visų 16–74 metų gyventojų):

• 86,2 proc. – bendrauja.
• 79,3 proc. – naudojasi internetine bankininkyste.
• 78,9 proc. – skaito naujienas.
• 74,4 proc. – siunčia el. laiškus.
• 74,3 proc. – bent kartą per metus naudojasi viešosiomis e. paslaugomis.
• 64,8 proc. – perka ar užsisako prekių ir paslaugų.

„DataReportal“ ataskaitoje „Digital 2026: Lithuania“ skaičiuojama, kad 2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 2,52 mln. interneto naudotojų – 89,5 proc. iš 2,82 mln. gyventojų. Šalyje veikė 3,59 mln. mobiliojo ryšio jungčių (127 proc. gyventojų skaičiaus), o mobiliojo interneto atsisiuntimo greičio mediana siekė 123 Mbps. Internetu nesinaudojo apie 297 tūkst. žmonių.

Reklamos požiūriu tai reiškia, kad internetu galima pasiekti praktiškai visus darbingo amžiaus gyventojus, o augimo rezervas liko tik vyriausioje amžiaus grupėje. Auditorija nebeauga – auga konkurencija dėl jos dėmesio.

Socialinių tinklų auditorija

2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 2,06 mln. socialinių tinklų naudotojų tapatybių – 73,1 proc. gyventojų ir 81,7 proc. interneto naudotojų. Tarp suaugusiųjų socialiniais tinklais naudojasi 78,5 proc. Platformų reklamos pasiekiamumas, pagal „Digital 2026: Lithuania“:

• „YouTube“ – 2,06 mln. (73,1 proc. gyventojų).
• „Facebook“ – 1,70 mln. (60,3 proc. gyventojų); per metus sumažėjo 8,1 proc.
• „Messenger“ – 1,50 mln. (53,2 proc. gyventojų).
• „TikTok“ – 1,04 mln. suaugusiųjų (44,5 proc. suaugusių gyventojų); per metus +15,8 proc.
• „Instagram“ – 1,00 mln. (35,5 proc. gyventojų); per metus +7,6 proc.
• „LinkedIn“ – 960 tūkst. narių; per metus +12,9 proc.
• „Snapchat“ – 525 tūkst. (18,6 proc. gyventojų).
• „X“ – 319 tūkst. (11,3 proc. gyventojų).

Sparčiausiai auga „TikTok“ ir „LinkedIn“, o „Facebook“ pasiekiamumas mažėja, nors tinklas išlieka didžiausias. Skiriasi ir auditorijos sudėtis: „TikTok“ ir „Instagram“ dominuoja moterys (atitinkamai 61 ir 57 proc. suaugusios auditorijos), „LinkedIn“ pasiskirstymas beveik lygus, o „X“ naudotojų 69 proc. yra vyrai.

Šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai. Tai reklamos pasiekiamumas, kurį skelbia pačios platformos, o ne unikalių žmonių skaičius: vienas žmogus gali turėti kelias paskyras, o platformos periodiškai keičia skaičiavimo būdą. Pavyzdžiui, bendrovė „NapoleonCat“, skaičiuojanti kitaip, 2025 m. gruodį Lietuvoje fiksavo 2,13 mln. „Facebook“ ir 1,10 mln. „Instagram“ naudotojų.

Naujienų portalų auditorija

Lietuvos interneto žiniasklaidos auditoriją matuoja „Gemius“. 2026 m. vasarį didžiausią vidutinę dienos auditoriją turėjo:

• delfi.lt – 538 tūkst. realių vartotojų per dieną.
• 15min.lt – 510 tūkst.
• tv3.lt – 429 tūkst.
• lrytas.lt – 320 tūkst.
• lrt.lt – 289 tūkst.

Nuo 2026 m. sausio taikoma atnaujinta matavimo metodika, kuri vidutinį dienos realių vartotojų skaičių padidino maždaug 3–4 proc., todėl šių skaičių tiesiogiai lyginti su 2025 m. negalima. Didžiausi portalai kasdien pasiekia maždaug penktadalį šalies interneto naudotojų – tai paaiškina, kodėl skydeliai ir turinio rinkodara vietos portaluose išlieka didžiausia interneto reklamos biudžetų eilutė.

E. prekyba ir pirkėjų įpročiai

2025 m. prekes ar paslaugas internetu pirko arba užsisakė 64,8 proc. 16–74 metų gyventojų. 2024 m. šis rodiklis siekė 64,4 proc., o 2020 m. – 53,8 proc. Po spartaus šuolio pandemijos metais augimas beveik sustojo: pirkti internetu tapo įpročiu, bet naujų pirkėjų atsiranda nedaug. 71,8 proc. pirkusiųjų teigė nesusidūrę su jokiomis problemomis.

Reklamdaviams tai reiškia, kad e. parduotuvių augimas vis mažiau priklauso nuo naujų pirkėjų atėjimo į internetą ir vis labiau – nuo gebėjimo perimti pirkėjus iš konkurentų bei paskatinti esamus klientus pirkti dažniau. Abiem atvejais lemia ne tik reklama, bet ir tai, ką lankytojas pamato atėjęs į puslapį.

Ką šie skaičiai reiškia verslui

Toliau – ne statistika, o mūsų išvados iš jos.

• Auditorija internete jau yra visa. Beveik 9 iš 10 gyventojų naudojasi internetu, todėl klausimas ne „ar reklamuotis internete“, o „kuriame kanale ir su kokiu pasiūlymu“.
• Paieškos reklama išlieka tiesiausias kelias iki pirkėjo. Jai tenka didžiausia pasaulinių platformų biudžetų dalis, nes žmogus pats ieško sprendimo. Tačiau jos dalis mažėja, o kainos kyla.
• Vaizdo turinys perima vis daugiau dėmesio ir pinigų. „YouTube“, „TikTok“ ir vietos vaizdo portalai auga greičiau nei kiti kanalai.
• Brangstant reklamai, svarbiausias tampa puslapis. Jeigu parodymas ir paspaudimas kasmet kainuoja 8 proc. daugiau, tą patį rezultatą galima išlaikyti tik didinant lankytojų, tampančių klientais, dalį.
• Mažesniam verslui nebūtina varžytis biudžetais. Didžiąją rinkos dalį sudaro stambių reklamdavių pinigai, tačiau aukciono principu veikiančiuose kanaluose tikslus pasiūlymas siaurai auditorijai dažnai laimi prieš didelį, bet bendrą biudžetą.
• Vienas kanalas – rizika. „Facebook“ pasiekiamumas per metus sumažėjo 8 proc., „X“ – daugiau nei perpus. Platformų auditorijos keičiasi greičiau nei verslo planai.

Metodika ir duomenų ribotumai

• Reklamos rinkos skaičiai – tai grynosios (po nuolaidų) išlaidos, kurias „Fifty5Blue“ įvertina apklausdama rinkos dalyvius ir remdamasi reklamos stebėsenos duomenimis. Tai ekspertinis vertinimas, o ne apskaitos duomenys.
• Interneto kanalų pasiskirstymas remiasi medijų planavimo agentūrų ir Interneto žiniasklaidos asociacijos duomenimis. Tiesioginės reklamdavių išlaidos „Google“, „Meta“ ir kitose platformose neįtrauktos, todėl tikroji rinka didesnė.
• Sumos eurais prie interneto kanalų dalių yra mūsų apskaičiuotos (dalis × 144,2 mln. eurų) ir suapvalintos.
• 2025 m. skelbiami tik dalis rodiklių (bendra rinka, spauda, interneto žiniasklaida); išsamus 2025 m. pasiskirstymas pagal interneto kanalus rengiant šį puslapį viešai nebuvo prieinamas, todėl kanalų dalys pateiktos 2024 m.
• Socialinių tinklų skaičiai – platformų skelbiamas reklamos pasiekiamumas, o ne unikalūs naudotojai. Skirtingi šaltiniai tą pačią platformą vertina skirtingai.
• Tarptautiniai šaltiniai rinką vertina kitaip: pavyzdžiui, „Statista“ Lietuvos skaitmeninės reklamos rinką 2024 m. vertino 149,6 mln. JAV dolerių.

Šaltiniai

• „Fifty5Blue“ („Kantar“): Lietuvos reklamos rinka 2024 m. – žiniasklaidos kanalų išlaidos, interneto kanalų dalys, 2025 m. prognozės.
• LRT: „Fifty5Blue“ 2025 m. Lietuvos reklamos rinkos apžvalgos duomenys – 2025 m. rinkos dydis, spaudos ir interneto žiniasklaidos pokyčiai.
• Voruta.lt: Lietuvos verslas reklamai išleidžia šimtus milijonų – bendra 259,6 mln. eurų rinka ir 144,2 mln. eurų interneto kanalams.
• Valstybės duomenų agentūra: informacinių technologijų naudojimas namų ūkiuose 2025 m. – interneto naudojimas ir pirkimas internetu.
• „DataReportal“: Digital 2026: Lithuania – interneto naudotojai, mobilusis ryšys, socialinių tinklų pasiekiamumas.
• „NapoleonCat“: socialinių tinklų naudotojai Lietuvoje – alternatyvūs „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojų skaičiai.
• „Gemius“: „gemiusAudience“ 2026 m. sausio apžvalga – interneto portalų auditorija ir metodikos pokytis.
• „Statista“: Digital Advertising – Lithuania – tarptautinis skaitmeninės reklamos rinkos vertinimas.